Prof. dr. Birutė Obelenienė straipsnyje analizuojama lytiškumo ir jo ugdymo terminologija. keliamas klausimas, kodėl labai dažnai sutapatinami du procesai, besiskiriantys tiek savo tikslais, tiek siekiamais rezultatais ir turiniu: lytiškumo ugdymas ir lytinis švietimas. Straipsnyje pabrėžiama, jog lytiškumas yra pasaulėžiūrinė samprata. šiuo metu Europoje ir daugelyje pasaulio šalių tiek į formalųjį, tiek į neformalųjį švietimą diegiama postmodernioji lytiškumo samprata, grindžiama lyties, kaip socialinio konstrukto, supratimu, lyčių įvairove, pasirenkama lytine tapatybe bei reprodukcija. Tai visiškai disonuoja su krikščioniškosios antropologijos lytiškumo samprata, grįsta žmogaus, kaip dvilytės būtybės, prigimtimi, moters bei vyro meile ir meilės bei prokreacijos nedalomumu. Siekiant identifikuoti, kokia pasaulėžiūra grindžiamas lytiškumo ugdymas, pagrindiniu kriterijumi, tampa prokreacija ir lyčių sistema: binarinė ar įvairi. Straipsnio pavadinime neatsitiktinai pavartotas žodis „smegduobė“. Neatsiejami visuminio lytiškumo / seksualumo ugdymo turinio komponentai, tokie kaip malonumas, susitarimas, lyčiai neutrali kalba, nėra akivaizdūs, tačiau jie gali turėti ilgalaikių neigiamų pasekmių paauglių sveikatai ir emocinei brandai. Straipsnio pabaigoje pateikiama išvada, jog tikslinga įvardyti skirtingomis lytiškumo sampratomis grįstus ugdymo procesus skirtingais terminais: procesą, grįstą binarine lyčių sistema, vadinti „prigimtinio lytiškumo ugdymu“, o grįstą įvairove – „seksualumo ugdymu“. Atsižvelgiant į tai, kad lytiškumo samprata susijusi su skirtinga pasaulėžiūra, prigimtinio lytiškumo ir seksualumo ugdymo, kaip ir dorinio ugdymo, dalykai turėtų būti pasirenkami.
