Neretai diskutuodami ir gindami vieną ar kitą poziciją nejučiomis priešpastatome dvi labai skirtingas ir savo esme negatyvias eutanazijos ir užsispyrėliško gydymo sąvokas. Abi šios sąvokos diskusijų lauke tarsi pozicionuojamos viena kitai nurungti. O iš tiesų tai veiksmai, kurie nėra artimo meilės išraiškos. Eutanazija, nesvarbu kokia ji ar aktyvi ar pasyvi, lygiai kaip užsispyrėliškas gydymas, be atvangos pliekiantis gęstantį ir pavargusį kūną, nėra tai ką turėti daryti mylinčios rankos. Esu daug manęs žmonių, kurie patekdavo į užsispyrėliško gydymo taikymo sūkurį ir galiausiai būdavo palydimi pas Tėvą. Vis klausiu – o kam? Tačiau esu matęs daug žmonių, kai kažkuriame etape pasigirsdavo balsų, jog jiems geriau būtų negyventi. O jie gyvi praėjus ne vieneriems metams. Gyvena prasmingą gyvenimą dalinasi savo kasdienybe it rožiniu ir savo iš pirmo žvilgsnio kuklia, o iš tiesų didžia būtimi liudija neabejotiną Dievo buvimą.