2026 metų spalio viduryje, rudeniško Gdansko fone, įvyko neeilinis renginys, sutelkęs giliausias medicinos, mokslo ir dvasinio pasaulio paieškas. Prieš pat gydytojų globėjo Šv. Luko šventę, Lenkijos katalikų gydytojų asociacija sukvietė iškilius mokslininkus, teologus ir praktikus į nacionalinę konferenciją „Krikščioniškasis humanizmas medicinoje dirbtinio intelekto eroje“. Asmeniniu asociacijos pirmininko prof. dr. Dariusz Gąsecki kvietimu, šiame svarbiame dialoge LGA „Už žmogaus gyvybę“ atstovavo asociacijos pirmininkė, LSMU docentė, gydytoja neonatologė dr. Egle Markūnienė bei asociacijos valdybos narė, Vilniaus perinatalinio centro akušerė ir VU dėstytoja Inga Drūteikienė.
Bendrystė jau prasidėjo penktadienio, spalio 16-osios, vakarą, kuomet konferencijos dalyviai susirinko bendrai maldai ir šlovinimui Matemblewo šventovėje. Ši Švenčiausiojo Sakramento adoracijos akimirka tapo tylia, bet galinga preliudija artėjančioms diskusijoms. Ji priminė pamatinę tiesą: mediko pašaukimas neapsiriboja vien sausomis profesinėmis žiniomis – tai pirmiausia pagarba žmogaus gyvybei, jo orumui ir dvasiniam pasauliui. Šį jausmą šeštadienio rytą sustiprino Gdansko vyskupas Piotras Przyborekas, kuris šv. Mišių metu pasakė žodžius, tapusius viso savaitgalio ašimi: „Medicina, net ir aprūpinta tobuliausiais algoritmais, pirmiausia išlieka dviejų žmonių susitikimu – to, kuriam reikia pagalbos, ir to, kuris priėmė pašaukimą ją suteikti.“
Konferencijos mokslinė dalis pasižymėjo neįtikėtinu temų kontrastu ir gyliu. Pirmojoje sesijoje teologas ir filosofas kun. dr. Adamas Jeszka, remdamasis popiežiaus Leono XIV enciklika „Magnifica humanitas“, palietė transhumanizmo iššūkius. Jis įspėjo apie pavojų, kai dirbtinis intelektas, gebantis tobulai imituoti pokalbį ar emocijas, sukuria empatijos iliuziją, nors iš tikrųjų nieko neišgyvena. Pasak jo, krikščioniškoji antropologija mato žmogų tik kaip kūno, dvasios ir asmenybės vienovę, o bet koks bandymas jį sufragmentuoti – sumenkina žmogų.
Tikrą intelektualinį virpulį sukėlė dr. Michał Kucewicz pranešimas apie proto inžineriją. Mokslininkas pademonstravo, kaip toli pažengė neuromokslas: šiandien elektros impulsais jau įmanoma daryti įtaką atminties ar vaizduotės procesams. Ir nors tai nėra „minčių skaitymas“, duomenų perkėlimas į debesijas atveria milžiniškas etines dilemas. Tos pačios technologijos, kurios gali išgelbėti žmogų nuo epilepsijos priepuolių, kartu sukuria riziką įsiveržti į pačią slapčiausią, asmeniškiausią žmogaus dvasinio pasaulio erdvę.
Tačiau konferencija nebūtų buvusi tokia išskirtinė, jei po technologinių aukštumų nebūtume nusileidę prie trapiausios žmogaus būties akimirkos – paliatyviosios pagalbos. Antroji dalis buvo skirta tiems, kurių ligos medicina išgydyti nebepajėgia. Pranešimus skaičiusios dr. Aleksandra Modlińska, lek. Karolina Siemienowicz kalbėjo apie pagalbą šeimoms, laukančioms ar jau susilaukusioms sunkiai sergančių mažylių. Doc. Eglė Markūnienė perskaitė pranešimą „ Paliatyvi perinatalinė priežiūra Lietuvoje: realybė ir svajonės“.
Konferencijoje išryškėjo nuostabus programos vientisumas: viena vertus, mokslas siekia įveikti biologines žmogaus ribas, kita vertus – medicina turi gebėti su meile ir atjauta lydėti žmogų iki pat galo, kai kančios pašalinti nebeįmanoma.
Šią patirtį vainikavo nepaprastai jautrus praktinis vizitas – lankėmės perinataliniame ir vaikų hospise „Emocja“. Gyvas susipažinimas su šios įstaigos veikla, pasiaukojančiu darbu bei pagalbos modeliu šeimoms leido parsivežti neįkainojamos patirties į Lietuvą.
Iš Gdansko išvykome pakylėtos ir sustiprėjusios. Ši konferencija dar kartą įrodė: kad ir kokius horizontus atvertų dirbtinis intelektas ar neurotechnologijos, medicinos šerdimi privalo išlikti gyvas žmogus, jo orumas ir nuoširdi gydytojo atjauta.
Doc. Eglė Markūnienė perskaitė pranešimą „ Paliatyvi perinatalinė priežiūra Lietuvoje: realybė ir svajonės“. Pranešimo įvade buvo prisiminta bendra Lietuvos ir Lenkijos istorija, kaip vienas pirmųjų Europos sąjungos modelių, kai dvi tautos sudaro sąjungą ne okupacijos, o sutarčių principu. Lenkijos kolegos buvo supažindinti su Lietuvos motinos ir vaiko sveikatos priežiūros organizavimu, šalį ištikusia gilia demografine krize. Žvelgiant į abortų statistiką nors ir stebima abortų mažėjimo tendencija, tačiau didėja nėštumo nutraukimų iki 22 sav. GA pagal medicinines indikacijas. Tai liūdna situacija, kai pasirenkama mirtis. Viena iš priežasčių – trūkumas aiškių perinatalinės paliatyvios priežiūros gairų, standartų, algoritmų mūsų šalyje.
Konferencijos akimirkos
