Mokslinė praktinė konferencija „Žmogaus gyvybės ir orumo neatsiejamumo principas medicinoje“ skirta Pasaulinei gyvybės dienai paminėti vyks 2026 m. balandžio 24 d., VDU Didžiojoje auloje (Gimnazijos g. 7, Kaunas).
Vienas iš pagrindinių konferencijos tikslų – pateikti naujausiais tyrimais pagrįstus įrodymus apie žmogaus gyvybės ir orumo neatsiejamumo principus medicinoje, bei atsakyti į klausimus: kokie pavojai kyla žmogaus gyvybei ir orumui reprodukcinėje medicinoje, kaip vaisingumo pažinimas veikia moters savivertę ir ugdo sveikatos raštingumą, kaip nepagarbi žmogaus gyvybei kalba lemia žmonių pasirinkimus. Kalbėsime apie perinatalinių hospisų būtinybę, teikiant žmogaus orumą atitinkančia pagalbą ir orią gyvenimo pabaigą. Konferencijos pabaigoje dalyviai turės galimybę pasidalinti gerąja patirtimi paralelinėse darbo grupėse.
Konferencija skirta akušeriams, visų specialybių slaugytojams, visų specialybių gydytojams, visuomenės sveikatos specialistams, farmacijos specialistams, vaistininkams, paramedikams, dvasiniams asistentams, socialiniams darbuotojams, ligoninių kapelionams, psichologams, medicinos psichologams, psichoterapeutams, gydomojo masažo specialistams, ugdymo specialistams, mokytojams, studentams.
Dalyviams, išklausiusiems visą konferencijos programą, bus išduodami Lietuvos sveikatos mokslų universiteto pažymėjimai – 6 val. bendrųjų (ne klinikinių) kompetencijų tobulinimas.
Pirmininkas
Kun. prof. dr. Andrius Narbekovas, VDU
Nariai:
doc. dr. Benas Ulevičius
Doc. dr. Eglė Markūnienė, LSMU
Doc. dr. Aušra Vasiliauskaitė, VDU
Dr. Vygantas Malinauskas, VDU
Pirmininkė
Prof. dr. Birutė Obelenienė
Nariai
Ramūnas Aušrotas, LSMU
dokt. Ingrida Jazgevičienė, VDU
Diana Karvelienė, LVI
ORGANIZATORIAI
Katalikų teologijos fakultetas, VDU
LSMU Bioetikos katedra
Lietuvos gydytojų asociacija „Už žmogaus gyvybę”
Lietuvos akušerių sąjunga
Laisvos visuomenės institutas
PARTNERIAI
Krikščionių darbuotojų profesinė sąjunga
Lietuvos sveikatos apsaugos profesinių sąjungų federacija
Registracija ir dalyvio mokestis https://tickets.paysera.com/lt/event/zmogaus-gyvybes-ir-orumo-neatsiejamumo-principas-medicinoje.
Konferencijos programa
Konferencijos prelegentai
Kun. prof. HP. dr. Andrius Narbekovas, VDU Katalikų teologijos fakulteto Teologijos katedros vedėjas.
Žmogaus gyvybės ir orumo neatsiejamumas
„Žmogaus orumas ir žmogaus gyvybė yra du skirtingi asmens gėriai, bet neatskiriami ir sudaro vieną visumą, reiškiančią pačią giliausią žmogaus esmę”
Ramūnas Aušrotas, LSMU Bioetikos katedros lektorius
Reprodukcinės teisės kaip gyventojų skaičiaus reguliavimo priemonė
„Biopolitikos idėja – kad valstybė valdo ne tik teritoriją, bet ir pačią gyvybę – siekia Platono laikus, tačiau tik XX a. ji tampa modernios politikos pagrindu. Reprodukcinės teisės į šį lauką įtraukiamos vėlai, tik XX a. pabaigoje, reaguojant į tarptautinę kritiką dėl prievartinių šeimos planavimo programų, tokių kaip Kinijos vieno vaiko politika. Tačiau šiandien, Vakarams susiduriant su demografine žiema, reprodukcinių teisių, kaip gyventojų skaičiaus reguliavimo priemonės įdiegimas neatitinka realių valstybės demografinių poreikių.”
Vytis Turonis, Teisės ir religijos tyrimų centras
Žmogaus orumas ir pagalbinio apvaisinimo teisinis reguliavimas: konstituciniai aspektai
„
Pranešime bus aptariamas naujos redakcijos Pagalbinio apvaisinimo įstatymo projektas ir su juo susijusi Konstitucinio Teismo doktrina: ,,šio įstatymo projekto konstitucingumo klausimą svarbu matyti platesniame konstitucinės doktrinos kontekste. Konstitucija gina žmogaus teisę į gyvybę, jo asmens orumą ir draudžia diskriminuoti asmenis pagal jų šeiminį statusą teikiant sveikatos priežiūros paslaugas. Ordinarinis reglamentavimas turi išlaikyti tinkamą visų konstitucinių vertybių balansą”.
Dr. Salomėja Fernandez Montojo, MRU Teisės mokykla
Surogatinės motinystės iššūkiai žmogaus orumui
Vaisingumo industrija stengiasi parduoti pozityvų surogatinės motinystės įvaizdį, tačiau šiandien itin gyvos diskusijos dėl surogacijos uždraudimo globaliu mastu. Jei žmogaus orumą suprantame integraliai, surogacija instrumentalizuoja moterį ir sudaiktina vaiką. Pirmasis asmens santykis – santykis su jį išnešiojančia motina – redukuojamas iki biologinės funkcijos, gamybinio proceso. Ar įmanoma teisiškai tinkamai sureguliuoti praktiką, kurioje žmogus tampa priemone kitų tikslams pasiekti?
gyd. Ewa Ślizień-Kuczapska, medicinos mokslų daktarė, ginekologė-akušerė ir Lenkijos natūralaus šeimos planavimo mokytojų asociacijos (PSNNPR) pirmininkė.
- Veiklos sritys:
- Vaisingumo sutrikimų diagnostika ir gydymas taikant NaPro technologiją.
- Moterų sveikatos priežiūra, nėštumo stebėjimas ir gimdymas.
- Ugdomoji veikla apie lytinę sveikatą ir atsakingą tėvystę.
- Darbo vieta: Ji konsultuoja pacientus Varšuvoje, privačiuose kabinetuose (pvz., „ProFamilia2000“) bei Šv. Sofijos specializuotoje ligoninėje (lenk. Szpital Specjalistyczny św. Zofii)
Doc. dr. Eglė Markūnienė, LSMU Neonatologijos klinikos gydytoja, VDU Šeimotyros programos dėstytoja
Perinatalinių hospisų būtinybė, teikiant žmogaus orumą atitinkančią pagalbą
Hospisas – pažengusios stadijos lėtinėmis ir nepagydomomis ligomis sergančių žmonių priežiūra. Ši priežiūra, dar vadinama paliatyviąja ir hospiso priežiūra, taikoma tada, kai ligos išgydymas nėra įmanomas, ji nenumaldomai progresuoja. Tokia paliatyvi priežiūra taikoma suaugusiems ir vaikams. Tačiau perinatalinės paliatyvios priežiūros neturime, nors pasaulyje tokių hospisų jau seniai yra. Laukianti kūdikio šeima svajoja apie sėkmingą nėštumą ir sveiką vaiką. Tačiau kartais tenka išgirsti nepalankią vaisiaus gyvybei diagnozę. Dažniausiai gyvybė nutraukiama pagal medicinines indikacijas iki 22 sav. Kai kada dėl komplikacijų gydymo procese taikome beprasmį neefektyvų gydymą. Apžvelgsime galimybę pagal principą „palydėk savo vaiką, o aš palydėsiu tave”, medikų ir tėvų patiriamą moralinę įtampą, jos valdymą bei orios naujagimio gyvenimo pabaigos galimybes ir svarbą
Gyd. Virgilijus Rudzinskas, LSMU Kauno ligoninės klinika ,,Krikščioniškieji gimdymo namai” vadovas
Namai, kuriuose jau 100 metų gimsta vaikai
„Jau 100 metų, kai veikia gimdymo namai Miško gatvėje 27 Kaune. Pranešime bus apžvelgti trys jų veiklos laikotarpiai: ikikarinis, sovietinis ir vėl Nepriklausomos Lietuvos, kai susikūrė Krikščioniškieji gimdymo namai.”
Gyd. Gerimantas Čerkauskas, Kauno kolegija, Medicinos fakulteto lektorius
Gyvybės kultūrai palanki mediko kalba
Terminų pasirinkimai klinikiniame darbe, kasdienėje kalboje, mokslinėse publikacijose nėra neutralūs — jie formuoja tiek sveikatos priežiūros specialistų, tiek pacienčių giluminį, suvokimą apie nėštumą, vaisingumą ir besiformuojančią gyvybę. Gydytojai akušeriai ginekologai ir akušerės savo darbe dažnai net patys to neįvertindami atsiduria autoriteto, nuomonės formuotojo pozicijoje, nes dažnai yra pirmieji, su kuriais moteris kalba apie savo nėštumą. Visi čia taikomi terminai, tarkim, nėštumas/pradėta gyvybė/embrionas turi ne tik praktinę/profesinę bet ir etinę prasmę.
Lic. Ingrida Jazgevičienė, VDU Katalikų teologijos fakulteto doktorantė
Mamos ir dukros pokalbis
„Mama yra pirmoji ir svarbiausia savo dukters mokytoja moteriškumo kelyje – būtent ji gali padėti dukrai brendimą išgyventi su džiaugsmu ir pasididžiavimu. Mergaitės, kurios pažįsta savo kūną, menstruacinį ciklą ir vaisingumo ženklus, auga sąmoningesnės, labiau pasitikinčios savimi ir gebančios laiku pastebėti sveikatos sutrikimus. Mamos ir dukros pokalbis apie moters kūną – tai moterystės estafetė: meilė, atvirumas ir pagarba gyvybei, perduodami iš kartos į kartą. Įdomios detalės, praktiniais patarimai ir šviežias žvilgsnis į tai, kas kartais atrodo savaime suprantama”
dr. Aušra Vasiliauskaitė , VDU Teologijos fakulteto docentė
Žmogaus orumo išsaugojimas mirties akivaizdoje
Klinikinės pastoracijos vaidmuo atliepti dvasinius poreikius, išsaugojant žmogaus orumą nuo prasidėjimo iki mirties (priešingai eutanazijai), yra vienas iš svarbiausių jos uždavinių. Dvasiniai asistentai ir kapelionai sveikatos priežiūros įstaigose teikia dvasinę pagalbą mirštančiajam ir jo artimiesiems. Pagrindinis klausimas į kurį bus bandoma atsakyti: kaip galima padėti, ar kokią pagalbą gali suteikti dvasinis asistentas ir kapelionas mirties akivaizdoje tiek mirštančiajam (gimdant negyvagymį ar persiliežiant), tiek ir jo artimiesiems, bei personalui?
