Mokslinė praktinė konferencija „Žmogaus gyvybės ir orumo neatsiejamumo principas medicinoje“ skirta Pasaulinei gyvybės dienai paminėti vyks 2026 m. balandžio 24 d., VDU Didžiojoje auloje (Gimnazijos g. 7, Kaunas).
Vienas iš pagrindinių konferencijos tikslų – pateikti naujausiais tyrimais pagrįstus įrodymus apie žmogaus gyvybės ir orumo neatsiejamumo principus medicinoje, bei atsakyti į klausimus: kokie pavojai kyla žmogaus gyvybei ir orumui reprodukcinėje medicinoje, kaip vaisingumo pažinimas veikia moters savivertę ir ugdo sveikatos raštingumą, kaip nepagarbi žmogaus gyvybei kalba lemia žmonių pasirinkimus. Kalbėsime apie perinatalinių hospisų būtinybę, teikiant žmogaus orumą atitinkančia pagalbą ir orią gyvenimo pabaigą. Konferencijos pabaigoje dalyviai turės galimybę pasidalinti gerąja patirtimi paralelinėse darbo grupėse.
Konferencija skirta akušeriams, visų specialybių slaugytojams, visų specialybių gydytojams, visuomenės sveikatos specialistams, farmacijos specialistams, vaistininkams, paramedikams, dvasiniams asistentams, socialiniams darbuotojams, ligoninių kapelionams, psichologams, medicinos psichologams, psichoterapeutams, gydomojo masažo specialistams, ugdymo specialistams, mokytojams, studentams.
Dalyviams, išklausiusiems visą konferencijos programą, bus išduodami Lietuvos sveikatos mokslų universiteto pažymėjimai – 6 val. bendrųjų (ne klinikinių) kompetencijų tobulinimas.
Pirmininkas
Kun. prof. dr. Andrius Narbekovas, VDU
Nariai:
doc. dr. Benas Ulevičius
Doc. dr. Eglė Markūnienė, LSMU
Doc. dr. Aušra Vasiliauskaitė, VDU
Dr. Vygantas Malinauskas, VDU
Pirmininkė
Prof. dr. Birutė Obelenienė
Nariai
Ramūnas Aušrotas, LSMU
dokt. Ingrida Jazgevičienė, VDU
Diana Karvelienė, LVI
ORGANIZATORIAI
Katalikų teologijos fakultetas, VDU
LSMU Bioetikos katedra
Lietuvos gydytojų asociacija „Už žmogaus gyvybę”
Lietuvos akušerių sąjunga
Laisvos visuomenės institutas
PARTNERIAI
Krikščionių darbuotojų profesinė sąjunga
Lietuvos sveikatos apsaugos profesinių sąjungų federacija
Registracija ir dalyvio mokestis https://tickets.paysera.com/lt/event/zmogaus-gyvybes-ir-orumo-neatsiejamumo-principas-medicinoje.
Konferencijos dalyviai ir organizatoriai priėmė Rezoliuciją, kuri buvo išsiųsta LR Seimo nariams, Vyriausybei, Švietimo, mokslo ir sporto ministrei bei Sveikatos apsaugos ministrei.
REZOLIUCIJA
Mokslinė-praktinė konferencija „Žmogaus gyvybės ir orumo neatsiejamumo principas medicinoje“
2026 m. balandžio 24 d., Kaunas
REIKŠDAMI DIDELĮ SUSIRŪPINIMĄ drastiškai mažėjančiu gimstamumu Lietuvoje, kuris jau pasiekė kritinę ribą ir nebeužtikrina natūralios kartų kaitos, taip keldamas grėsmę valstybės ateičiai ir tautos išlikimui,
KONSTATUOJAME IR SIŪLOME:
- Dėl gimdymo priežiūros prieinamumo ir šeimos politikos. Konstatuojame, kad taupymo sumetimais vykdomas gimdymo skyrių uždarymas regionuose yra trumparegiškas. Tai dirbtinai riboja moterų pasirinkimą, apsunkina fizinį kelią iki pagalbos ir didina socialinę atskirtį. Raginame valstybės prioritetą teikti ne finansiniam optimizavimui, o kokybiškų ir geriausių moteriai bei šeimai paslaugų prieinamumui, kuris tiesiogiai susijęs su šeimų saugumo pojūčiu ir ryžtu susilaukti vaikų.
- Dėl įstaigų, puoselėjančių gyvybės kultūrą, išsaugojimo. Vertiname kaip itin trumparegišką sprendimą uždaryti vienintelius Lietuvoje gimdymo namus, kuriuose nebuvo atliekami abortai. Tokios įstaigos naikinimas ne tik sukėlė pagrįstą moterų pasipiktinimą, bet ir sudarė prielaidas ateities konfliktams dėl gydytojų sąžinės laisvės pažeidimų. Valstybė privalo užtikrinti erdvę medicinos įstaigoms, kurios savo veikloje vadovaujasi pamatinėmis vertybėmis ir nesiūlo procedūrų, prieštaraujančių gyvybės apsaugai.
- Pabrėžiame, kad medikų sąžinės laisvė nėra tik asmeninė nuostata – tai pamatinė žmogaus teisė, įtvirtinta LR Konstitucijoje ir tarptautiniuose dokumentuose. Gydytojas negali būti verčiamas tapti mirties įrankiu ar atlikti procedūrų, kurios iš esmės prieštarauja medicinos pašaukimui saugoti gyvybę.
- Atkreipiame dėmesį, jog būtina teisiškai įtvirtinti „sąžinės išlygą“, kuri apsaugotų sveikatos priežiūros specialistus nuo diskriminacijos ar administracinio spaudimo dėl jų atsisakymo dalyvauti gyvybės nutraukimo procedūrose.
- Dėl Pagalbinio apvaisinimo reglamentavimo ir šeimos vientisumo.Raginame įstatymų leidėjus, svarstant naujos redakcijos Pagalbinio apvaisinimo įstatymo projektą, išlaikyti tinkamą konstitucinių vertybių balansą. Konstitucinis asmens orumo ir gyvybės apsaugos principas negali būti aukojamas dėl technologinės pažangos ar siaurų interesų. Pabrėžiame, kad embrionas yra ankstyvoji žmogaus gyvybės stadija, reikalaujanti teisinės apsaugos.
5.1. Griežtai nepritariame pagalbinio apvaisinimo legalizavimui vienišoms moterims. Tokia praktika sistemiškai menkina tėvo vaidmenį visuomenėje ir pažeidžia prigimtinę vaiko teisę augti pilnoje šeimoje, turint abu tėvus – motiną ir tėvą. Be to, apie pagalbinio apvaisinimo paslaugų teikimą vienišoms moterims nebuvo pasisakyta ir Konstitucinio teismo nutarime (2025-04-10). Todėl siūlymas suteikti teisę vienišai moteriai naudotis pagalbinio apvaisinimo paslaugomis privalo būti laikomas nepagrįstu ir neatitinkančiu Konstitucijos.
5.2. Pagalbinio apvaisinimo projekte yra šiurkščiai ir sistemingai paneigiama prigimtinė negimusio vaiko teisė į gyvybę, taip pat ignoruojamas vaiko interesų pirmumo principas, įtvirtintas tiek nacionalinėje, tiek tarptautinėje teisėje. Todėl šis žingsnis kuria pavojingą „vienišos motinos kulto“ precedentą, kuriame subjektyvus moters noras turėti vaiką iškeliamas aukščiau už vaiko gerovę ir jo interesus.
5.3. Pagalbinio apvaisinimo projekte sistemingai žeminamas embriono teisinis statusas, jis traktuojamas ne kaip žmogus, turintis prigimtinę teisę į gyvybę ir orumą, o kaip disponuojama biologinė medžiaga, kurią galima kurti ir naikinti. Toks požiūris prieštarauja LR Konstitucijos nuostatoms, įtvirtinančioms prigimtines žmogaus teises, teisę į gyvybę ir orumą.
5.4. Pabrėžiame, kad valstybė neturėtų sąmoningai ir tikslingai skatinti nepilnų šeimų kūrimo visų mokesčių mokėtojų lėšomis, nes tai užkrauna ilgalaikę finansinę bei socialinę naštą visuomenei ir prieštarauja prigimtinės šeimos puoselėjimo principams.
Nėra mokslinių įrodymų, kad vienišų moterų pagalbinio apvaisinimo įteisinimas gali išspręsti demografinę krizę. Vakarų šalyse, kartu su dirbtinio apvaisinimo liberalizavimu, demografinė situacija tik prastėja.
- Dėl surogatinės motinystės. Griežtai nepritariame surogatinei motinystei kaip praktikai, kuri sudaiktina moters kūną ir paverčia vaiką sandorio objektu – taip pažeidžiamas prigimtinis žmogaus orumas bei vaiko teisės.
- Dėl perinatalinės paliatyviosios priežiūros. Konstatuojame kritinį perinatalinių hospisų trūkumą Lietuvoje. Raginame Sveikatos apsaugos ministeriją inicijuoti sisteminį perinatalinės paliatyviosios priežiūros paslaugų kūrimą, užtikrinant medicininę, emocinę ir dvasinę pagalbą šeimoms, laukiančioms ar susilaukusioms nepagydomai sergančių naujagimių. Principas „palydėk savo vaiką, o aš palydėsiu tave“ turi tapti standartu.
- Dėl medicininės komunikacijos etikos. Atkreipiame dėmesį, kad medikų vartojama terminija nėra neutrali. Kviečiame akademinę ir medikų bendruomenę vartoti pagarbų, gyvybės vertę pripažįstantį žodyną, kuris formuotų atsakingą visuomenės požiūrį į nėštumą, vaisingumą ir besiformuojančią gyvybę.
- Dėl sveikatos ir lytiškumo ugdymo mokyklose. Pabrėžiame, kad tėvai yra pirmieji ir savo vaikų ugdytojai. Ši teisė ir pareiga yra įtvirtinta tiek Lietuvos Respublikos Konstitucijoje, tiek tarptautiniuose žmogaus teisių dokumentuose. Todėl tik tėvai privalo nuspręsti dėl lytiškumo ugdymo turinio tinkamumo.
9.1. Konstatuojame, kad vaisingumo pažinimas yra neatsiejama sveikatos raštingumo dalis: gebėjimas stebėti, suprasti ir interpretuoti kūno požymius leidžia moterims ir merginoms atsakingai rūpintis sveikata, anksti pastebėti sutrikimus ir priimti sąmoningus sprendimus ginekologinės sveikatos ir asmeninio gyvenimo srityje. Todėl raginame įtraukti į mokyklos bendrųjų programų sveikatos ugdymo sritį (pvz. gyvenimo įgūdžių ir/ar biologijos programas) žmogaus vaisingumo pažinimo kursą. Šios pamatinės sveikatos raštingumo ir savęs pažinimo žinios gali užkirsti kelią lyčių nelygybei, reabilituoti griūvantį santuokos ir šeimos institutą, padėti stabilizuoti demografinę krizę.
9.2. Raginame valstybines ir savivaldybių institucijas remti tėvų kompetencijų ugdymą lytiškumo bei vaisingumo pažinimo srityse ir užtikrinti, kad mokyklinės lytiškumo ugdymo programos papildytų, bet nepakeistų tėvų vaidmens.
9.3. Raginame sveikatos priežiūros sistemos atstovus integruoti vaisingumo pažinimo metodų mokymą į pirminės sveikatos priežiūros paslaugas kaip medicininiu požiūriu pagrįstą ir moters sveikatą palaikančią priemonę.
- Dėl orios mirties, pagalbos ir paliatyviosios slaugos. Pabrėžiame dvasinės pagalbos ir paliatyviosios slaugos svarbą žmogaus gyvenimo pabaigoje. Žmogaus orumas mirties akivaizdoje saugomas ne nutraukiant gyvybę, o teikiant visapusišką pagalbą, malšinant skausmą ir užtikrinant artimųjų bei specialistų palydėjimą.
IŠVADA:
Lietuvos demografinė situacija reikalauja kompleksinių strateginių, ilgalaikių ir trumpalaikių sprendimų, kurie drąsintų atvirumą gyvybei, o ne jį ribotų. Reikalaujame gerbti medikų sąžinės laisvę bei užtikrinti orias ir prieinamas gimdymo sąlygas visoms šalies moterims. Tik puoselėdami Gyvybės kultūrą ir saugodami šeimą kaip visuomenės ir valstybės pagrindą, galime tikėtis Tautos atgimimo.
Konferencijos organizatoriai:
Lietuvos gydytojų asociacijos „Už žmogaus gyvybę“
Katalikų teologijos fakultetas, VDU
Lietuvos akušerių sąjunga
Laisvos visuomenės institutas
Konferencijos organizatorių vardu LGA Už žmogaus gyvybę pirmininkė
Doc. dr. Eglė Markūnienė
Konferencijos programa
Konferencijos prelegentai
Kun. prof. HP. dr. Andrius Narbekovas, VDU Katalikų teologijos fakulteto Teologijos katedros vedėjas.
Žmogaus gyvybės ir orumo neatsiejamumas
„Žmogaus orumas ir žmogaus gyvybė yra du skirtingi asmens gėriai, bet neatskiriami ir sudaro vieną visumą, reiškiančią pačią giliausią žmogaus esmę”
Ramūnas Aušrotas, LSMU Bioetikos katedros lektorius
Reprodukcinės teisės kaip gyventojų skaičiaus reguliavimo priemonė
„Biopolitikos idėja – kad valstybė valdo ne tik teritoriją, bet ir pačią gyvybę – siekia Platono laikus, tačiau tik XX a. ji tampa modernios politikos pagrindu. Reprodukcinės teisės į šį lauką įtraukiamos vėlai, tik XX a. pabaigoje, reaguojant į tarptautinę kritiką dėl prievartinių šeimos planavimo programų, tokių kaip Kinijos vieno vaiko politika. Tačiau šiandien, Vakarams susiduriant su demografine žiema, reprodukcinių teisių, kaip gyventojų skaičiaus reguliavimo priemonės įdiegimas neatitinka realių valstybės demografinių poreikių.”
Vytis Turonis, Teisės ir religijos tyrimų centras
Žmogaus orumas ir pagalbinio apvaisinimo teisinis reguliavimas: konstituciniai aspektai
Pranešime bus aptariamas naujos redakcijos Pagalbinio apvaisinimo įstatymo projektas ir su juo susijusi Konstitucinio Teismo doktrina: ,,šio įstatymo projekto konstitucingumo klausimą svarbu matyti platesniame konstitucinės doktrinos kontekste. Konstitucija gina žmogaus teisę į gyvybę, jo asmens orumą ir draudžia diskriminuoti asmenis pagal jų šeiminį statusą teikiant sveikatos priežiūros paslaugas. Ordinarinis reglamentavimas turi išlaikyti tinkamą visų konstitucinių vertybių balansą”.
Dr. Salomėja Fernandez Montojo, MRU Teisės mokykla
Surogatinės motinystės iššūkiai žmogaus orumui
Vaisingumo industrija stengiasi parduoti pozityvų surogatinės motinystės įvaizdį, tačiau šiandien itin gyvos diskusijos dėl surogacijos uždraudimo globaliu mastu. Jei žmogaus orumą suprantame integraliai, surogacija instrumentalizuoja moterį ir sudaiktina vaiką. Pirmasis asmens santykis – santykis su jį išnešiojančia motina – redukuojamas iki biologinės funkcijos, gamybinio proceso. Ar įmanoma teisiškai tinkamai sureguliuoti praktiką, kurioje žmogus tampa priemone kitų tikslams pasiekti?
gyd. Ewa Ślizień-Kuczapska, medicinos mokslų daktarė, ginekologė-akušerė ir Lenkijos natūralaus šeimos planavimo mokytojų asociacijos (PSNNPR) pirmininkė.
- Veiklos sritys:
- Vaisingumo sutrikimų diagnostika ir gydymas taikant NaPro technologiją.
- Moterų sveikatos priežiūra, nėštumo stebėjimas ir gimdymas.
- Ugdomoji veikla apie lytinę sveikatą ir atsakingą tėvystę.
- Darbo vieta: Ji konsultuoja pacientus Varšuvoje, privačiuose kabinetuose (pvz., „ProFamilia2000“) bei Šv. Sofijos specializuotoje ligoninėje (lenk. Szpital Specjalistyczny św. Zofii)
Doc. dr. Eglė Markūnienė, LSMU Neonatologijos klinikos gydytoja, VDU Šeimotyros programos dėstytoja
Perinatalinių hospisų būtinybė, teikiant žmogaus orumą atitinkančią pagalbą
Hospisas – pažengusios stadijos lėtinėmis ir nepagydomomis ligomis sergančių žmonių priežiūra. Ši priežiūra, dar vadinama paliatyviąja ir hospiso priežiūra, taikoma tada, kai ligos išgydymas nėra įmanomas, ji nenumaldomai progresuoja. Tokia paliatyvi priežiūra taikoma suaugusiems ir vaikams. Tačiau perinatalinės paliatyvios priežiūros neturime, nors pasaulyje tokių hospisų jau seniai yra. Laukianti kūdikio šeima svajoja apie sėkmingą nėštumą ir sveiką vaiką. Tačiau kartais tenka išgirsti nepalankią vaisiaus gyvybei diagnozę. Dažniausiai gyvybė nutraukiama pagal medicinines indikacijas iki 22 sav. Kai kada dėl komplikacijų gydymo procese taikome beprasmį neefektyvų gydymą. Apžvelgsime galimybę pagal principą „palydėk savo vaiką, o aš palydėsiu tave”, medikų ir tėvų patiriamą moralinę įtampą, jos valdymą bei orios naujagimio gyvenimo pabaigos galimybes ir svarbą
Gyd. Virgilijus Rudzinskas, LSMU Kauno ligoninės klinika ,,Krikščioniškieji gimdymo namai” vadovas
Namai, kuriuose jau 100 metų gimsta vaikai
„Jau 100 metų, kai veikia gimdymo namai Miško gatvėje 27 Kaune. Pranešime bus apžvelgti trys jų veiklos laikotarpiai: ikikarinis, sovietinis ir vėl Nepriklausomos Lietuvos, kai susikūrė Krikščioniškieji gimdymo namai.”
Gyd. Gerimantas Čerkauskas, Kauno kolegija, Medicinos fakulteto lektorius
Gyvybės kultūrai palanki mediko kalba
Terminų pasirinkimai klinikiniame darbe, kasdienėje kalboje, mokslinėse publikacijose nėra neutralūs — jie formuoja tiek sveikatos priežiūros specialistų, tiek pacienčių giluminį, suvokimą apie nėštumą, vaisingumą ir besiformuojančią gyvybę. Gydytojai akušeriai ginekologai ir akušerės savo darbe dažnai net patys to neįvertindami atsiduria autoriteto, nuomonės formuotojo pozicijoje, nes dažnai yra pirmieji, su kuriais moteris kalba apie savo nėštumą. Visi čia taikomi terminai, tarkim, nėštumas/pradėta gyvybė/embrionas turi ne tik praktinę/profesinę bet ir etinę prasmę.
Lic. Ingrida Jazgevičienė, VDU Katalikų teologijos fakulteto doktorantė
Mamos ir dukros pokalbis
„Mama yra pirmoji ir svarbiausia savo dukters mokytoja moteriškumo kelyje – būtent ji gali padėti dukrai brendimą išgyventi su džiaugsmu ir pasididžiavimu. Mergaitės, kurios pažįsta savo kūną, menstruacinį ciklą ir vaisingumo ženklus, auga sąmoningesnės, labiau pasitikinčios savimi ir gebančios laiku pastebėti sveikatos sutrikimus. Mamos ir dukros pokalbis apie moters kūną – tai moterystės estafetė: meilė, atvirumas ir pagarba gyvybei, perduodami iš kartos į kartą. Įdomios detalės, praktiniais patarimai ir šviežias žvilgsnis į tai, kas kartais atrodo savaime suprantama”
dr. Aušra Vasiliauskaitė , VDU Teologijos fakulteto docentė
Žmogaus orumo išsaugojimas mirties akivaizdoje
Klinikinės pastoracijos vaidmuo atliepti dvasinius poreikius, išsaugojant žmogaus orumą nuo prasidėjimo iki mirties (priešingai eutanazijai), yra vienas iš svarbiausių jos uždavinių. Dvasiniai asistentai ir kapelionai sveikatos priežiūros įstaigose teikia dvasinę pagalbą mirštančiajam ir jo artimiesiems. Pagrindinis klausimas į kurį bus bandoma atsakyti: kaip galima padėti, ar kokią pagalbą gali suteikti dvasinis asistentas ir kapelionas mirties akivaizdoje tiek mirštančiajam (gimdant negyvagymį ar persiliežiant), tiek ir jo artimiesiems, bei personalui?
